Antifa.lt neturi jokių autorinių teisių. Straipsniai gali būti naudojami visais įmanomais būdais nenurodant autorystės ir neįspėjus autorių, skelbiami bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis.
Post
Neonaciai radikalizuojasi: vietoje trispalvės koto – armatūros strypas, vietoje plakato – peilis
Antifašistine simbolika prisidengusių fašistuojančių skinų grupuotė „Autonominis pasipriešinimas“ 2012 m. balandžio 14 d. rengia koncertą, nukreiptą prieš LR BK 170 str., numatantį baudžiamąją atsakomybę už tautinės bei rasinės neapykantos kurstymą. Koncerto vieta nenurodoma. Jo afišą simboliškai puošia du skustagalviai su bomberiais bei trispalvėmis ant rankovių. Vienas laiko armatūros strypą, kitas – peilį.
Skaityti toliau...
Post
Trys parlamentarai kreipėsi į prokuratūrą dėl R. Čekučio pasisakymų socialiniame „Facebook” tinkle
2012 m. balandžio 11 d. trys Seimo nariai – V. P. Andriukaitis, J. Karosas ir P. Auštrevičius – kreipėsi į prokuratūrą dėl Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininko R. Čekučio pareiškimų socialiniame „Facebook” tinkle. Parlamentarus papiktino balandžio 3 d. R. Čekučio pasisakymai Mortos Vidūnaitės „Facebook” profilyje, kur jis reiškė ketinimus smurtu susidoroti su „Briuselio ir Maskvos šiknalaižiais”, prie kurių priskyrė ir šiuos tris parlamentarus: „Tautinėje valstybėje, pavyzdžiui, tokius tipus kaip Auštrevičius, Andriukaitis ir Karosas šaudytų nemirktelėdami ir būtų teisūs. Na, netrukus pamatysite… […] Lietuvoje pakaktų sušaudyti vos kelis šimtus Briuselio ir Maskvos šiknalaižių – kokia čia agresija? Tai neišvengiama būtinybė, siekiant apsivalyti nuo šiukšlių. [„,] Dabar matau, kad kelių šimtų, pastatytų prie sienos, gali ir nepakakti… Nieko tokio, kitiems suveiks bent prevenciškai – „sisavinant” eilines ES pašalpas ir „paramą” drebės ir prakaituos rankelės…”
Skaityti toliau...Post
2012 m. kovo 11 d. ultranacionalistų eitynių blokados
Šiais metais ultranacionalistų eitynes bandyta blokuoti mažiausiai 6 vietose. Deja, šiemet policija buvo kur kas budresnė nei pernai. Į Gedimino pr. bandantys išeiti žmonės iškart būdavo nustumiami atgal ant šaligatvio.
Prie Lietuvos mokslų akademijos ultradešiniųjų koloną pasitiko “Antifa” judėjimo vėliava ir plakatas „Vakar - Juden raus, šiandien - Lietuva lietuviams”. Prie pašto keli žmonės išėjo į prospektą su šūkiu „Kovok už klasę, o ne už rasę”. Netrukus vienas žmogus atsisėdo ant Gedimino pr. gindinio, trukdydamas pravažiuoti kolonai kelią skynusiems policijos automobiliams.
Prie „McDonald’s” nacionalistų koloną pasitiko šūkis „Antanai, kelk - naciai Lietuvą parduoda!”. Per megafoną pasklido graži lietuvių liaudies daina “Sėk, sesule, baltą tulpę, tegul naciai bybį čiulpia”, bet daininkas buvo suimtas. Kiek tolėliau išniro transparantas „Ne - neapykantai, ne - neonacizmui”. Paskutinės blokados dalyvės išėjo į Gedimo pr. vidurį ir, prispaudusios pirštus prie virutinės lūpos, imitavo Hitlerio ūsiukus.
Skaityti toliau...
Post
Jie baubs „Sieg Heil!” tol, kol juos išgirsime! Fašistuojančių kovo 11-osios eitynių dalyvių fotogalerija
Diskusijos Lietuvos viešojoje erdvėje, paaštrėjusios prieš 2012 m. kovo 11-osios ultranacionalistų eitynes, akivaizdžiai rodo, kad kraštutiniams nacionalistams pagaliau pavyko primesti ir legalizuoti savo diskursą. Lietuviškoje žiniasklaidoje lyg niekur nieko svarstomos teigiamos ir neigiamos šūkio „Lietuva – lietuviams!” pusės, eitynių organizatorius maloniai priima Vilniaus meras ir pažada jiems niekada netrukdyti, didieji interneto portalai, anksčiau privengę ultradešiniųjų radikalų, šiandien mielai suteikia jiems savo tribūną.
Taip atsitiko ne tik dėl to, kad ekonominės krizės laikotarpiui apskritai būdingas fašistinių nuotaikų stiprėjimas, bet ir dėl to, kad ultranacionalistų lyderiai apsisprendė šiek tiek „pažeminti kartelę“ ir formaliai prisiimti nuosaikumo įžadus. Kovo 11-osios eitynių organizatoriai ne kartą viešai pasižadėjo būti kur kas nuosaikesni: neskanduoti rasistinių bei nacistinių šūkių, nekonfliktuoti su policija ir alternatyvių eitynių dalyviais.
Taigi radikalių gatvės nacionalistų ir nuosaikių valdžios nacionalistų sandėris „Jūs mums – leidimą ir propagandinę tribūną, mes jums – nuosaikumo ir politkorektiškumo pažadus“ jau įvyko, dabar valdžiai belieka tikėtis, kad „gatviniai“ savo pažadus tęsės ir patys nuramins kovo 11-osios eitynes inicijavusius ir iki šiol pirmosiose gretose žygiuojančius ekstremistus.
Skaityti toliau...Post
Kodėl Jonas Noreika (generolas Vėtra) paskelbtas didvyriu?
Trumpai panagrinėkime, kas toks buvo Jonas Noreika (1910–1947) – generolas Vėtra, kurį šiandieninė Lietuvos valdžia vadina „žymiu rezistentu” ir visaip stengiasi įamžinti jo atminimą. 1997 m. jis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, tais pačiais metais ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado Vilniuje atidengta jam skirta memorialinė lenta, 2010 m. jo vardu pavadinta Pakruojo rajono Šukionių pagrindinė mokykla, o Antakalnio kapinėse paruošta simbolinė jo kapo vieta ir pastatytas paminklas priešais Sausio 13-osios aukų memorialą.
Oficialiuose informacijos šaltiniuose J. Noreika pristatomas kaip Lietuvos teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis. Perskaičius šio asmens biografiją, pateiktą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTT) tinklapyje, iškyla nepriekaištingos reputacijos žmogaus paveikslas.
Iki 1940-ųjų J. Noreika tarnavo kariuomenėje, studijavo teisę universitete, dirbo kariuomenės teisme, bendradarbiavo karinėje spaudoje. 1939 m. už rašinius jam buvo paskirta kariuomenės vado premija. 1940 m. buvo paleistas į atsargą ir iškart įsitraukė į antisovietinę pogrindžio veiklą. 1941 m. Lietuvą okupavus Vokietijai, įsitraukė į antinacinę veiklą, rudenį tapo Šiaulių apskrities viršininku. 1943 m. suimtas gestapo, dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. 1945 m. mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu. Tų pačių metų lapkritį grįžo į Vilnių ir įsidarbino juristkonsultu Mokslų akademijoje. Kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą (LTT), tačiau 1946 m. kovo 16 d. šios organizacijos lyderiai buvo suimti. Tų pačių metų lapkričio 22 d. J. Noreika buvo nuteistas sušaudyti.
Skaityti toliau...Post
Lawrence W. Britt. 14 fašizmo bruožų
Politologas dr. Lawrence‘as W. Brittas išanalizavo Hitlerio (Vokietija), Mussolinio (Italija), Franco (Ispanija), Salazaro (Portugalija), Papadopouloso (Graikija), Pinocheto (Čilė) bei Suharto (Indonezija) politines sistemas ir aptiko 14 bruožų, būdingų visiems išvardintiems fašistiniams režimams. Tyrimo išvados buvo publikuotos straipsnyje „Fascism Anyone?”, 2003 m. pavasarį išspausdintame žurnale „Free Inquiry“.
Paradoksalu, tačiau daugelis politologo nurodytų fašizmo bruožų yra būdingi ir režimams, kurie save vadina demokratiniais.
1. Nuolatinis stiprus nacionalizmas
Fašistiniai režimai nuolat aktyviai pasitelkia patriotinius šūkius, lozungus, simbolius, dainas ir kitus atributus. Tautinės vėliavos kabo visur – ant pastatų, drabužių, automobilių – jas priimta demonstruoti viešai.
2. Panieka žmogaus teisėms
Apimti priešų baimės ir saugumo poreikio, fašistiniuose režimuose gyvenantys žmonės yra įsitikinę, kad žmogaus teisės tam tikrais atvejais gali būti ignoruojamos, nes to reikalauja „aukštesni tikslai“. Žmonės linkę nusisukti ar net pritarti kankinimams, mirties bausmėms, žmogžudystėms, ilgalaikiam sulaikymui ir taip toliau.
Skaityti toliau...Post
Atsisakyti nacionalizmo arba tapti nacistu
Atsakingai pareiškiu, kad kiekvienas nuoseklus ir sąžiningas nacionalistas gali pasirinkti tik du kelius: arba atsisakyti nacionalizmo ideologijos, arba tapti tikru nacistu. Žinoma, nekalbu apie netikrus nacionalistus, kurie savo Tautą ir Tėvynę myli tik simboliškai – per tautines šventes užsideda patogią patrioto kaukę ir puse lūpų sušvebeldžiuoja valstybės himną. Kalbu apie tikrus nacionalistus, kurie kiekvieną dieną griežtai vadovaujasi savo idėjomis ir stengiasi jomis užkrėsi visus aplinkinius.
Tokie nacionalistai anksčiau ar vėliau turės pripažinti, kad juos supantys žmonės nė iš tolo neatitinka tų aukštų nacionalizmo standartų, kurie jiems yra keliami. Vieni ne visai gryno kraujo, kiti kartais keikiasi svetima kalba, treti žvilgčioja į Briuselį arba į Kremlių, ketvirti dažnai padaugina arielkos, penkti tik kala pinigus, šešti lyg ir tiktų, bet nieko nedaro tautos labui…
Kritiškiau į juos pažvelgęs, bet kuris nacionalistas galės pasakyti, kad jį supa įvairaus plauko degeneratai, kuriems nusispjauti į šventas tradicijas, į gimtąją kalbą, į valstybės vėliavą ir į pačią tautiškumo idėją. Tokių daug netgi tarp tų, kurie nuolat dalyvauja kovo 11-osios eitynėse ir per rinkimus balsuoja už nacionalistus. Kur bežengsi, visur sutiksi tik pusiau lietuvius arba visai nelietuvius, kuriems iki tikrų Lietuvių kaip iki Ketvirtojo reicho.
Skaityti toliau...1 puslapis iš 11
